Monday, October 21, 2019

Kaip atšaukti naktinius vizitus?

- Mama, noriu pas tave į lovą.

Toks prašymas gali siutinti, bet pasirinkimo jums nepalieka. Teks keltis iš saldaus miego ir ką nors daryti. Jei jūs neturite nieko prieš bendrą šeimyninę lovą – dažniausiai mažylis čia ir užmigs, nesukėlęs didesnio triukšmo. Tačiau jei tokie vizitai tampa pernelyg dažni arba norite pripratinti vaiką miegoti atskirame kambaryje, atskiroje lovoje – teks pasistengti.

Kas vaikui padeda užmigti? Tam, kad naktį prabudęs mažylis užmigtų, prireiks tos pačios aplinkos, kaip ir jį migdant vakare. Kas jam padeda nukeliauti sapnų karalystėn? Lopšinė? Tyli muzika? Įjungta naktinė lemputė? Minkštas žaisliukas šalia? Tokią pačią aplinką sukurkite ir naktį. Arba stenkitės pakeisti vakaro migdynių aplinką – taip, kad būtų paprasta ją atkurti naktį.

Bendras miegojimas – ne jums? Teks apsišarvuoti kantrybe. Jei mažylis bent kartą per savaitę įsiprašo į jūsų lovą, būkite tikri: jis bandys vėl ir vėl. Todėl pavargus nuo tokių naktinių vizitų teks apsišarvuoti kantrybe ir nusiteikti ne vieną naktį lydėti jį atgal į jo lovelę, padainuoti lopšinę, pabučiuoti, iš naujo palinkėti labos nakties. Mažylis susapnavo košmarą ar susirgo, ir jums neramu? Psichologai nepataria daryti išimčių ir migdyti savo lovoje, jei nenorite ateityje sulaukti naktinių svečių. O kad būtų ramiau – geriau pasiklokite čiužinį greta mažylio lovelės pati.

Gerbkite vaiko baimes. Kad ir kaip juokingai jos jums beskambėtų, kūrybingai ieškokite problemos sprendimo. Vaikas bijo pabaisų? Prieš naktį galite jas išvaikyti papurkšdama specialiu eliksyru, saugančiu nuo monstrų (purškiklis su paprastu vandeniu, galbūt su keletu lašų raminamąjį poveikį turinčio eterinio aliejaus). Bijo tamsos? Palikite įjungtą naktinę lempelę.

Apdovanojimų sistema. Miegojimas atskirai – sudėtingas etapas ir tėvams, ir vaikui. Bausti už tai, kad vaikas prabunda naktį – nevalia. Tačiau pagirti už tai, kad išmiega neprabudęs – būtina. Galima net ir specialų kalendorių susikurti, kur skirtingomis spalvomis žymėtumėte nakties sapnus. Tegul mažasis dailininkas piešia savo sapnų vaivorykštę, palikdamas joje vis mažiau tuščių langelių, kai vis dėlto teko naktį pasivaikščioti iki tėvų miegamojo.

Ieškokite kompromiso. Mažylis vis dar derasi dėl galimybės miegoti jūsų lovoje, o jums plyšta širdis, kad to neleidžiate? Sutarkite konkrečią savaitės dieną, kada miegosite kartu. Ir nedarykite išimčių kitomis dienomis.

parengė L.Barzdaitienė /mama.lt/


Nesuvaldomi vaikai, kaip juos ugdyti?

Dauguma vaikų reikalauja daug tėvų dėmesio, tačiau yra tokių vaikų, kurie viršija bet kokias ribas. Daugiausia bėdų sukelia pernelyg didelis aktyvumas ir nekantrumas bet kam. Vos tik tokie vaikai pradeda vaikščioti, neretai sukelia didelę sumaištį. Šie mažyliai nuolat reikalauja dėmesio, bėgioja, kažką liečia, čiupinėja, laužo - kelia tikrą viesulą.

Netolerantiški vaikai yra mažiau aktyvus, tačiau sunkesnio būdo. Jie dažnai būna irzlūs, retai kuo patenkinti, ir menkiausias dirgiklis gali sukelti neregėtą audrą. Vieną akimirką jie nori sėstis jums ant kelių, kitą - jau nori nulipti, arba užsimano valgyti, o paskui jau nebenoriu ir pan. Tokiems vaikams niekas negali įtikti, o jeigu čia pat neįvykdomas jų noras, jie pratrūksta pykčiu. Jie nuolat visur braunasi, reikalauja, ginčijasi ir neaplieka tėvų ramybėje nė minutėlei. Palaikyti tvarką ir ramybę, kai šalia zuja tokie mažyliai, regis, beprasmiška.

Hiperaktyvūs, ūmaus būdo ar turintys abiejų šių savybių vaikai - tikras išbandymas tėvams. Parduotuvėje jie nuolat pabėga, ginčijasi, kelia audringas scenas. Šeimos susibūrimuose jie greitai susinervina, pridaro nuostolių, verkšlena, zyzia ar pratrūksta dideliu pykčiu. Tėveliai negali suprasti, kodėl jų draugai su savo vaikais gyvena normalų ramų gyvenimą, tuo tarpu jie - nuolat ties išsekimo riba.

Todėl dažnai daugybę puikių tėvų, turinčių vieną tokį mažylį, būna šimtu procentų įsitikinę, kad daugiau niekada neturės vaikų. Kai kurie tėvai būna pikti, vos pakenčiantys savo vaikus, tačiau kiti sugeba išlaikyti ramybę ir glaudžius santykius su savo mažyliu.

Ką daryti, jei auginate tokį mažylį?

  • Pirmiausia įsitikinkite, kad vaiko raida normali: ar girdi, gerai mato, ar protingas? Kilus bent mažiausiai abejonei, kreipkitės į gydytoją.
  • Pasirūpinkite, kad namuose nebūtų nieko, kas galėtų vaikui pakenkti ar jį sužaloti.
  • Norint sukontroliuoti įnoringus kaprizingus vaikus, geriausia bandyti nukreipti jų dėmesį, numatyti grėsmingas situacijas ir jų vengti.
  • Venkite ilgų pasivaikščiojimų po parduotuves.
  • Užėjus ypač smarkiems pykčio priepuoliams, saugokite vaiką, kad jis neiškrėstų kokios kvailystės.
  • Saugumo sumetimais stenkitės apriboti savo socialinį gyvenimą, lankykitės tik pas supratingus draugus.
  • Kai tik įmanoma, išvykite, kur pailsėti.
  • Priimkite draugų, artimųjų siūlomą pagalbą.
  • Įrašykite vaiką į ikimokyklinės įstaigos sąrašus. Kai ateis laikas vesti, galėsite kiek pailsėti, atsikvėpti.

Sunkūs vaikai bus sunkūs, nesvarbu, ar jūs su tuo susitaikote, ar tuo piktinatės. Ilgainiui vaikui bręstant, situacija palengvės, tad pasisemkite kantrybės ir nenustokite mylėti savo mažylio!

Ištrauka iš Manovaikas.lt


Pirmas kartas

Pirmasis kartas vaikų lopšelyje ir darželyje iš tiesų yra labai svarbus gyvenimo etapas ne tik vaikučiui, bet ir visai jo šeimai.

Tai, kad vaikai išgyvena adaptacinį laikotarpį, visiškai normalu, juk priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų reikia laiko. Psichologė Renata Garckija duoda keletą vertingų patarimų:

* Stebėkite savo savijautą. Mamų nerimas (kuris yra visiškai natūralus šioje situacijoje) lengvai persiduoda vaikui. Jokiu būdu neaptarinėkite savo nerimo dėl darželio lankymo vaikui girdint;

* Vaikui bus lengviau išbūti ne namuose, jeigu į darželį galima bus pasiimti brangų jam/jai daiktą ar žaislą.

* Vaikai jokiu būdu negali būti apgaudinėjamas, kiek laiko praleis darželyje. Mama turi labai stengtis ateiti pasiimti vaiką pažadėtu laiku;

* Darželio lankymo pradžia neturi sutapti su kitais pasikeitimais namuose - persikraustymu, kito vaiko gimimu, skyrybomis ir kitais svarbiais įvykiais.

/ištrauka iš www.mamyciuklubas.lt/


Vaikas ožiuojasi, ką daryti?

Ką vaikas bedarytų - ar jis ožiuojasi, ar meluoja, ar verkia...pirmiausia reikia suprasti, kas su juo vyksta. Mes esame labai orientuoti į veiksmą, - norime ką nors veikti..Mano kvietimas tėvams yra ne veikti, o pradėti galvoti kas vyksta: kodėl vaikas ožiuojasi? kokia proga jis ožiuojasi? Gal nieko nereikia šiuo metu daryti, tegul jis sau ožiuojasi, kol jam praeis ožiai.

Žodžiu „ožiuojasi" galima pavadinti labai daug dalykų: kai vaikas šiaip yra sudirgęs, pavargęs ilgoje kelionėje, piktas, nelaimingas, - taip jis išreiškia nuovargį. Dažniausiai ožiavimusi vadiname neklausymą - tėvai duoda kokį tai nurodymą, o vaikas neklauso. Jeigu vaikas neklauso nurodymų, reikia padaryti keletą paprastų dalykų: duodant nurodymą reikia tikrai turėti jį omenyje ir tikrai norėti, kad vaikas jį įvykdytų. Jeigu mes sakome „padėk šitą žaislą", tai mes ir turime omenyje, kad vaikas padėtų žaislą į tą ar kitą vietą, kurią nurodome. Mes neturime omenyje, kad vaikas yra blogas, kad atskris kažkokios raganos jeigu jis nepadės žaislo. Turime paprastą nurodymą - „padėk žaislą". Jeigu vaikas sako „ne",- gal jis parduotuvėje, labai nori to žaislo, gal kris ant grindų, gal ožiuosis, tuomet reikia antrą kartą pasakyti nurodymą, nurodant pasekmę, kuri įvyks, jeigu vaikas neįvykdys nurodymo. Pavyzdžiui, padėk, prašau, žaislą, nes mes turėsime išeiti iš parduotuvės. Ir svarbiausia yra ne tai, ką pasakysime, o tai, kad tai pasakę, įgyvendinsime. Jeigu jau pasakėte „padėk žaislą, nes kitaip turėsime išeiti iš parduotuvės", o vaikas nepakluso, - jis ir toliau laiko įsikibęs žaislą, ir toliau yra nukritęs ant grindų, tuomet reikia paimti iš vaiko žaislą, padėti į lentyną, pasiimti vaiką ant rankų ar už rankos ir tiesiog išeiti iš parduotuvės. Tiesiog padaryti tai, ką pasakėte, kad padarysite. Vaikai turi tikėti mumis, kad mes sakome tiesą, kad tai, ką mes pasakėme - įvyksta. Jeigu vaikai netiki mūsų žodžiais, tai neklauso jokių nurodymų - ožiuojasi bet kokia proga: kai reikia valyti dantis, ruošti pamokas, eiti miegoti... Ožiai atsiranda dažniausiai tada, kai tėvai ir nesitiki, kad jų prašymas ar nurodymas bus įvykdyti, nes jie nemano, kad vaikas įvykdys.
Neretai vaiko ožiavimasis ar neklausymas ir yra „prašymas" tėvų pademonstruoti autoritetą.

Dažnai „ožiai" - nėra nieko kito, tik vaiko nuovargis ar bloga savijauta. Tuomet jį reikia pasisodinti ant kelių, apkabinti, nuraminti, duoti jam pailsėti, pamiegoti, atsigerti...

Paaugliai jau tiesiog nebeklauso, nes jiems „nurodymų laikas" jau yra praėjęs. Nebevartojamas ir žodis „ožiuojasi", sakoma „drasko akis".

Aušra Kurienė, Paramos vaikams centro direktorė

Daugiau patarimų, kaip auginti vaikus rasite www.augink.lt